- dėdžius
- dė̃džius dkt.
.
.
dėdžius — dė̃džius sm. (2) žr. dėdė: 1. R176, K O jūs, dė̃džiau, ar nemiegojot? Ss. Du kūdikius dėdžius į Tiberą nunešti paliepė prš. 2. Užrūkykim, dė̃džiau Gs. 3. Na, na, dėdžiau, nepradėk šnekėti per storai rš. 4. senelis: Tėvo tėvas vadinas dėdžius J.… … Dictionary of the Lithuanian Language
prišlepsėti — prišlepsėti, prìšlepsi, ėjo intr. šlepsint prieiti: Dėdžius prišlepsėjo basom kojom artyn J.Balt. šlepsėti; apšlepsėti; atšlepsėti; įšlepsėti; iššlepsėti; nušlepsėti; pašlepsėti; … Dictionary of the Lithuanian Language